UDTR — Radar mondial des droits de la Nature

GAMTINIŲ BŪTYBIŲ MORALINIŲ TEISIŲ NEANTROPOCENTRINIAI ETINIAI ARGUMENTAI

Identification

Clé publique

doi:10.15388/problemos.2005..4069

Auteurs

Jūratė Mackevičiūtė · Skaidrė Žičkienė

Année déclarée

2005

Langue déclarée

lt

Type source

article

Première détection

2026-11-09T19:04:47.649494+00:00

Dernière observation des métadonnées

2026-11-09T19:06:20.749318+00:00

Dernière vérification HTTP

Non effectuée

Résumé documentaire — langue originale

Straipsnyje analizuojami žmogaus ir gamtos santykio sampratos aspektai, parodant, kad išplečiama nežmogiškųjų gyvųjų būtybių teisių sfera, pripažįstant gyviems ir negyviems gamtos objektams vidinę vertę, nustatomą pagal moralinius, estetinius ir kitokius kriterijus, ypač matant gyvūnų gebėjimą jausti skausmą, taip pat vadovaujantis nuostata, kad individo teisės laikytinos svarbesnėmis nei visos grupės. XVII amžiuje J. Locke’as teigė, kad kiekvienas žmogus, neatsižvelgiant į rasę ir lytį, turi prigimtines teises į gyvenimą, laisvę, sveikatą, laimės siekimą. Plėtodami aplinkosauginę teoriją ir praktiką, XX amžiaus ekofilosofai moralinių teisių teorijà išplėtė iki natūralios gamtos ir jos objektų, gyviems ir negyviems objektams priskirdami prigimtinų, moralinių teisių kategoriją. Jeigu objektas turi moralinį statusą, tai jis turi ir moralines teises. Apžvelgiami du galimi gyvūnų prigimtinių teisių įrodymai: utilitaristinis ir deontologinis. Apibendrinamos gyvūnų teisių gynėjų pozicijos. Reikšminiai žodžiai: prigimtinė (moralinė) teisė, deontologinis požiūris, utilitarizmas, T. Reganas, P. Singeris. ARGUMENTS ON NONANTROPOCENTRIC ETHICAL NATURE’S RIGHTSJūratė Mackevičiūtė, Skaidrė Žičkienė Summary In this article the authors explore preconditions of nonantropocentric ethical nature’s rights. In the 17th century J. Locke proposed a concept of innate rights, maintaining that every man has innate rights to life, freedom, health, striving for happiness. These rights are different from legal rights, which have legal and moral basis recognized by everybody. However, according to Locke, nature has no innate moral rights. Three centuries later, this theory was expanded to nature and its objects, both animate and inanimate by applying the category of innate moral rights. This was performed by Western ecophilosophers, when they were developing theory and practice of protecting the environment. Nowadays the ecological ethics presents two possible proofs of animals’ innate (moral) rights: utilitarianistic and deontological. According to P. Singer, the main representative of the utilitarianistic trend, every live being deserves attention not because of its reason, but because of its ability to feel. The views of T. Regan, the most prominent representative of the deontological trend, are far more radical, as he demands not to reform human’s behaviour towards nature but to end the existence of animal farms and to forbid both commercial and sports hunting. In the context of ecological ethics, protectors of animals’ rights define their trend as the whole of ideas about moral and legal human’s behaviour towards animals. Keywords: innate moral rights, utilitarianistic trend, deontological trend, T. Regan, P. Singer.

Identifiants

OPENALEX

W2618605955

DOI

10.15388/problemos.2005..4069

Repères documentaires

Famille documentaire

Doctrine

Types déclarés par les sources

article

Les mentions d’entités ne constituent pas une preuve de reconnaissance juridique. La juridiction étudiée est distincte du pays d’affiliation des auteurs.

Sources

OpenAlex · Document 1 · Document 2

• DOI · https://doi.org/10.15388/problemos.2005..4069
• OpenAlex · https://openalex.org/W2618605955

Relations bibliographiques documentées

Références et liens déclarés par les sources ; ils ne constituent pas une preuve juridique ni une qualification UGLC. Affichage limité à 20 références sortantes.

• openalex:w6677246832 · CITES

0 références entrantes au sein du corpus détecté

Statut documentaire

Pertinence à examiner

Bibliothèque

Cette identité n’est pas encore intégrée à la Bibliothèque juridique.